Ką tik prasidėjo ruduo ir pirmosios šalnos. Kai išgirstate sakant „Paruošiu tau citrinų gėrimo“, iš karto kyla klausimas:
Ar galėčiau pasėti kauliukus ir užsiauginti citrinmedį?
Kaip ir su visais sodinukais, atžala skirsis nuo motininio augalo, nes jie turi tėvinio augalo genetinę informaciją. Taigi kaip ir su dauguma vaismedžių, skiepijimas yra vienintelis būdas išlaikyti citrinų rūšį. Tai atliekama norimo augalo šakeles įskiepijant į „šaknų donorą“, kuris tampa skiepo pagrindu.
Nors dažniausiai galite sėkmingai pasodinti citrusų kauliukus, išaugę medeliai vaisių duos tik po daugelio metų, o vaisių kiekis ir kokybė bus neaiški, nes niekas nepatikrins, kokia tiksliai yra sodinukų genetinė kombinacija. Tačiau kai kuriais atvejais iš kauliukų galima išauginti medelius, kurie duos tikrus vaisius. Pabandyti verta. Dygimą paskatina sėklų atšalimas (padėkite jas į šaldytuvo daržovių skyrių, kur temperatūra 1–5 °C, 14 dienų).
Jums tikrai patiks stebėti pirmuosius citrinmedžio lapelius, besistiebiančius į šviesą. Kalbant apie šviesą: Citrusų kauliukus reikia sėti laikotarpiu nuo vasario pabaigos iki kovo pradžios, kai yra daugiau šviesos ir ima kilti dienos temperatūra. Oras turi būti giedras ir šiltas, o dygimo temperatūra – apie 21–25°C. Sodinukams reikia labai šviesios vietos.
Žiemojimas
Citrusų priežiūra kiek sudėtinga, kalbant apie žiemojimą. Žmonės dažnai klausia, ką daryti, kad medis nemestų lapų. Tai dažniausiai vyksta vėlyvą žiemą ir paprastai dėl netinkamos priežiūros.
Supraskite, ko reikia jūsų medžiui
Ši rūšis klesti tropiniame ir subtropiniame klimate, bet puikiai auga ir Viduržemio jūros regione, kur temperatūra žiemą nukrenta iki nulio laipsnių ar šiek tiek žemiau. Vadinasi, citrusams reikia daug šviesos ir vasarą, ir žiemą, kurią jie gautų natūralioje aplinkoje.
Šviesa ir šiluma yra tarpusavyje susijusios, nes jos kartu paskatina medžio metabolizmą – tai ir yra sudėtinga citrusų priežiūroje žiemą. Paprastai tariant, kuo daugiau šviesos gauna medis (skatinama fotosintezė), tuo šilčiau turi būti, kad medis pasiektų reikiamą metabolizmą. Kuo daugiau šilumos gauna medis (spartėja metabolizmas) tuo šviesiau turi būti, kad medis pasiektų reikiamą fotosintezės lygį.
Jei medžio metabolizmas žiemą yra per greitas dėl per aukštos temperatūros (pvz., jei augalas laikomas gyvenamajame kambaryje, ypač už užuolaidos) ir negauna pakankamai šviesos, jis metabolizuoja daugiau medžiagų, nei gali sudaryti fotosintezės būdu – ima naikinti pats save.
Tačiau visai protinga augalą per žiemą laikyti labai šviesioje vietoje žemesnėje temperatūroje (taip pat turi būti užtikrintas nešaltas vėdinimas). Taip yra todėl, kad mūsų platumoje šviesiausia įmanoma vieta atrodo kaip tamsus kambarėlis lyginant su tropinėmis sąlygomis, ypač žiemą. Jei mėgstate skaičius: šių metų vasario mėnesį maždaug pietų metu išmatavau šviesos ryškumą Zanzibare – 190 000–210 000 liuksų. Tuo pat metu Vokietijoje lauke buvo apie 10 000–15 000 liuksų. Labai šviesioje žiemojimo vietoje (pavyzdžiui, nedideliame šiltnamyje ar oranžerijoje) dažniausiai bus tik 10 000 ar net mažiau liuksų šviesa. Įprastoje žiemojimo vietoje (žmonės dažnai sako: „Pastačiau vėsiame koridoriuje šalia šiaurinio lango, kur daugiausia šviesos“) šviesa pasiekia tik maždaug 1000 liuksų; svetainės šviesos ryškumas paprastai yra 500–800 liuksų. Matote: tokiose šalyse, kaip mūsų, sąlygos yra tokios, kad belieka sukryžiuoti pirštus ir tikėtis geriausio, laikant citrusus per žiemą, nes tarp tos šviesos, kurios jiems reikia, ir tos, kurią jie gauna, yra nemažas skirtumas.
Dabar, kai turite informaciją, grįžkime prie praktinių priemonių.
Yra trys sėkmingi žiemojimo būdai.
A. Leiskite medžiui žiemoti medelyno šiltnamyje ar namuose, nedideliame šiltnamyje ar oranžerijoje (www.florino.de).
B. Leiskite medžiui žiemoti šviesioje vietoje, kur temperatūra būtų nuo 5 iki 10 °C, dažnai vėdinkite patalpą ir sudarykite pavėsį, jei patalpą dažnai apšviečia saulė (nuo sausio pabaigos, ypač į pietus orientuotiems langams).
C. Leiskite medžiui žiemoti labai šviesioje vietoje, kur temperatūra nuo 16–18 iki 20 °C.
C variantas yra sunkiausias, nes tokių sąlygų praktiškai neįmanoma sukurti. Šiose vietose turime prastesnes šviesos sąlygas, o gyvenamuosius kambarius žiemos metu paprastai šildome bent iki 21°C. Kambariai, kuriuose laikosi 16–18 laipsnių temperatūra, rečiausiai naudojami – tai koridoriai. Tokiuose kambariuose augalai turi būti kuo arčiau lango.
Kalbant apie temperatūrą:
Medžiai dažnai numeta lapus, nes jiems yra per drėgna, ir tarp šaknų ir lapų susidaro didelis temperatūros skirtumas. „Karšta galva ir šaltos kojos“, kaip sako sodininkai, arba tiksliau – „karštos kojos ir šalta galva“. To priežastis dažniausiai nepastebima. Patalpai šylant, didžioji medžio dalis įšyla iki kambario temperatūros, tarkime 21 °C. Tačiau jis stovi ant grindų, kur temperatūra siekia tik 16–18 laipsnių. Šaltos šaknys veikia lėčiau nei šilti lapai, medis jaučia šį skirtumą ir numeta lapus. Sprendimas: izoliuokite medžio pagrindą nuo grindų, pastatydami ant mobilaus stovo ar vazono su kojelėmis ir užtikrinkite pakankamą ventiliaciją, patiesdami storą polistireno sluoksnį tarp grindų ir vazono, kad izoliuotumėte medį nuo grindų šalčio.
Priešinga situacija: medis stovi ant šildomų grindų, todėl šaknys įšyla iki 20 ar net 22 laipsnių, o viršūnė yra tik 18–22 laipsnių. Įvyksta panašus dalykas: Medis jaučia šį skirtumą, nes šaknys aktyvesnės nei lapai. Rezultatas: numetami lapai.
Na, čia jums pakankamai medžiagos skaitymui! Tačiau kuo geriau suprasite citrusus ir kaip galite juos paveikti žiemojimo laikotarpiu, tuo geriau galėsite valdyti situaciją ir sukurti geriausią žiemojimo strategiją savo namuose. Taip pat galėsite greičiau imtis atitinkamų veiksmų, jei iškiltų problemų.
Šis šviesos ir šilumos santykis yra sąlyginai paprastas, lyginant su tręšimo ir laistymo strategija šaltuosius šešis metų mėnesius.
Netręškite nuo rugsėjo iki vasario arba nuo rugsėjo iki kovo, jei augalas žiemoja šaltyje (B variantas). Geležies trūkumą (žalios gyslelės ant lapų, pageltę lapai) kompensuokite geležies trąšomis.
Kambario temperatūroje naudokite minkštą vandenį. Nenaudokite kieto vandens, nes gali imti trūkti geležies. Žiemojant šiltesnėje patalpoje, laistykite labai atsargiai pagal situaciją, ypač venkite perlaistymo ir vandens užsistovėjimo. Daugiau medžių paskęsta nei nudžiūsta! Šaltesniam žiemojimui medį laikykite sausesnį (dirvožemis turi būti vos drėgnas) – žemė neturi būti visiškai sausa ir medis neturi išdžiūti.
Palikite medį lauke kiek įmanoma ilgiau ir sugrąžinkite į lauką kaip įmanoma anksčiau pavasarį.
Žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį medį galite pastatyti užuovėjoje lauke. Laikymo patalpa neturi įkaisti tiek, kad nakties ir dienos temperatūros stipriai skirtųsi, pvz., naktį – 5 °C, o dieną – 20–25 °C.
Prieš perkeliant medį į patalpą, kruopščiai jį nuvalykite ir pasirūpinkite, kad kartu neperžiemotų sraigės ar parazitai. Jei reikia, dabar galite apgenėti. Išretinkite tankias šakeles, kad prasiskverbtų daugiau šviesos. Sausio pabaigoje patikrinkite, ar nėra kenkėjų (kurie ima rastis šiuo metų laiku). Nurinkite vabzdžius ir pirmuosius vabalus. Paskutinieji pasirodo amarai, bet net ir jie atsiranda jau nuo kovo mėnesio.
Linkime sėkmės prižiūrint citrusus žiemą!
Dar vienas patarimas:
Žmonės, norintys nedidelio, gražaus citrusinio medelio, kurį per žiemą galima laikyti šiltesnėse ir mažiau apšviestose vietose, turėtų rinktis kinkaną!
