Šiame straipsnyje toliau atsakinėsime į jūsų klausimus apie vejas. Pasiskaitykite įdomios informacijos apie vejų rūšis, ravėjimą ir skarifikavimą.
Vejos tipai
Iš tiesų – vejos būna skirtingų rūšių. Tačiau būdami sodininkai kalbame apie tai kitais žodžiais: kalbėdami apie skirtingų rūšių žolę (įprastuose) sėklų mišiniuose, minime „žolės rūšis“, pvz. eraičinus ar svidres. O apie „vejų rūšis“ kalbame turėdami omenyje dekoratyvines, paprastas, sporto ar kitas kraštovaizdžio vejas, nes skiriasi jų funkcijos. Pavyzdžiui, dekoratyvinė veja nėra atspari poveikiui, patiriamam šeimos sode naudojama kaip paprasta veja – pastaroji yra tinkamesnė vaikų žaidimams (ir dažnai vadinama „žaidimų veja“). Tačiau tokia veja nebūtų tinkama futbolo stadionui, nes žolė ten patiria daug didesnį poveikį. Futbolo aikštėms reikia pritaikytų sporto vejų. Sėklų mišinys smulkiau apibūdina vejos rūšį. Pagaliau juk kiekvienos rūšies vejai yra tinkamas sėklų mišinys.
Vejos laistymas
Tradiciškai žolė laistoma purkštuvais. Jei laistoma dieną, dalis vandens išgaruoja taip ir nepanaudotas. Dėl to, vis populiarėja išmaniosios, veiksmingos ir vandenį taupančios laistymo sistemos. Elegantiškiausias sprendimas (daugiau ar mažiau įprastas profesionalams) – iššokantys laistomieji purkštuvai. Rasite puikių kraštovaizdžio dizaino profesionalų, kurie įrengs tokius laistymo purkštuvus. Investavę į tokia sistemą, vejų savininkai ilgiems metams atsikrato galvos skausmo ir gali patogiai laistyti savo veją vienu mygtuko paspaudimu arba naudodami laistymo kompiuterį. Tačiau jei jums patinka tradiciniai laistymo purkštuvai, įvairių jų rūšių galite rasti specializuotose parduotuvėse, kur jie gali būti tiksliai sukonfigūruoti reikiamos vejos formai ir dydžiui. Taip tikslingai laistoma tik žolė, o ne pusė sodo. Anot žemės ūkio specialistų, geriausias laikas laistyti – labai ankstyvas rytas nuo 3 iki 6 val. Jums nebūtina keltis taip anksti, galite naudoti laistymo kompiuterio laikmatį.
Vejos tręšimas
Nupjovę žolę, pašalinate maistines medžiagas iš vejos. Su kiekvienu nupjautos žolės kilogramu pašalinate apie 30 gramų azoto, 20 gramų kalio ir 10 gramų fosforo. Turite kompensuoti šias maistines medžiagas. Dekoratyvinėms vejoms reikia kiek mažiau trąšų nei vejoms, kuriomis vaikštoma. Paprastai veją reikia tręšti kas keturias-penkias savaites nuo kovo−balandžio mėnesio iki galutinio rudens tręšimo, ruošiantis žiemai, rugsėjo pradžioje−viduryje. Tačiau rinkoje atsiradus ilgalaikėms vejos trąšoms ir rudeninėms trąšoms, tręšimo būdas keičiasi. Kaip vis kartojame, būtina atkreipti dėmesį į gamintojo informaciją ant trąšų pakuotės. Tai gali padėti atsakyti į klausimą, ar galite naudoti kompleksines trąšas vietoje vejos trąšų. Žvilgtelkite į kompleksinių trąšų-azoto mišinio proporcijas: fosforas: kalis. Idealus santykis vejoms – 10:3:3-5.
Žolės pakaitalai
Taip, vietomis žolę galima pakeisti – jei viską matote kaip žalias „statybas“. Tose vietose, kur žolė auga prasčiau ir kurios nėra dažnai naudojamos, galite vietoje žolės sodinti smulkius krūmokšnius. Kai kurie puikiai auga net ir tada, jei kartas nuo karto yra užminami, todėl jie dažnai pasirenkami vietoj žolės. Ypač populiarūs smiltyniniai laibeniai, aubretės, leptinella genties augalai, uolaskėlės, ramunėlės, ylalapės žemenės ir acenos. Su pastarosiomis reikia elgtis atsargiai, nes jos veda dygliuotus vaisius – negerai vaikštant basomis. Minėti augalai rekomenduojami saulėtoms vietoms. Pavėsingose vietose geriau sodinti žemuoges ar valdšteinijas (tik ne trilapes valdšteinijas (waldsteinia ternata), kurios nėra pakankamai žemos). Pavėsingose vietose, kur augalai gali būti kiek aukštesni, puikiai tinka žydintys augalai kaip tiarelės, hibridinės nemezijos ir raudonžiedžiai snapučiai.
Žolės takas
Žolės takas gali būti naudojamas, pavyzdžiui, automobilio statymo vietoje arba privažiavimo keliukui užuot klojus grindinio plyteles. Tačiau nepamirškite, kad toks paviršius nepatogus vaikščioti su aukštakulniais bateliais ir pan. Žmonėms su aukštakulniais netgi gali būti sunku įlipti ir išlipti iš automobilio. Dar vienas dalykas: Klodami grindinį, įsitikinkite, kad plytelių tarpai būtų pakankamai užpildyti dirvožemiu ir kad suspaudus dirvožemį liktų apie 2 cm vietos iki plytelių viršaus, kad būtų kur augti žolei. Užpildžius tarpus tarp plytelių iki viršaus, grindiniu bus patogu vaikščioti, bet žolė greit nusitrins nuo batų, padangų ir net žoliapjovės, ir vieta, kuri turėtų būti žalia, taps pilkai ruda.
Vejos kraštai
Vejos kraštų tvarkymas gali būti gana varginantis, bet yra keletas būdų sutaupyti bent truputį laiko. Jei su vejos kraštais visiškai nieko nedarysite, šliaužiančios žolės rūšys paplis po aplinkines lysves. Tada atsiras dar daugiau darbo. Jei vejos riboms žymėti naudojate akmenėlius, geriausia juos sutvirtinti cementu. Tada virš jų važiuojant žoliapjovei jie ne taip greit išsijudins ir šliaužiančios žolės neprasiverš pro tarpus tarp akmenų. Kitu atveju, vienas patogiausių vejos kraštų priežiūros variantų yra dirbti akumuliatoriniu vejos kraštų trimeriu su ilga rankena. Tai reiškia, kad jums nereikės ištisas valandas keturiomis ropinėti ant žemės, kad atliktumėte šį erzinantį darbą.
Vejos atnaujinimas
Jei po žiemos vejoje atsirado tuščių plotų, tai greičiausiai todėl, kad čia buvo vaikštoma, kol veja buvo pasidengusi ledu ir sniegu. Net greitai perbėgus veją, ten, kur prisilietė pėda, gali likti rudi lopai. Vaikų pėdsakus dažniausiai galima panaikinti skarifikuojant. Tarpus greitai užpildo auganti žolė, o jei reikia, ten galima paprasčiausiai pasėti daugiau žolės. Didesnius rudus plotus galima pašalinti plokščiu kastuvu, tada išpurenti žemę ir persodinti šiek tiek velėnos. Paprastai neverta tam pirkti velėnos rulonų. Paprasčiausiai paimkite keletą kvadratinių centimetrų žolės iš krašto, kur niekas nepastebės. Didesnė vejos renovacija ar netgi persėjimas gali būti reikalingas, jei kovojate su piktžolėmis (žr. atitinkamą straipsnį).
Sliekai vejoje
Esate teisūs, sakydami, kad sliekų paliekami grumsteliai vejoje yra tikras galvos skausmas. Tačiau tai yra kaina, kurią tenka mokėti už tai, kad šie padarėliai kuria sveiką sodo dirvožemį – dirba savo darbą. Nėra pasitvirtinusių priemonių, kaip išnaikinti šiuos padarėlius. Vienintelė išeitis – gausiai laistant veją išvaryti sliekus į paviršių ir surinkti. Tada juos galima perkelti į daržovių lysves. Tačiau kas norėtų tiek vargti? Ir kiek veiksminga tai būtų ilgalaikiu požiūriu? Šis būdas veiks tik tada, jei jį pritaikysite tinkamu metu – prieš jiems susiporuojant ir padedant kiaušinėlius birželio mėnesį.
Ruloninė veja
Vis didesnį įspūdį daro ruloninė veja – ji brangi, bet tikrai turi privalumų. Vos per kelias minutes ji išsprendžia problemas ne tik mažesnėse vejose prie namų, bet ir sporto aikščių vejose. Reikia paprasčiausiai išlyginti paviršių, jį pašiaušti ir išvynioti vejos juostas vieną šalia kitos. Tokia veja iš karto galima vaikščioti, o po dviejų savaičių, kai įsišaknija, ji atlaiko ir rimtą krūvį. Ruloninė veja prailgina vejos klojimo laikotarpį: galite ją kloti anksčiau pavasarį, nes nereikia laukti sėjai tinkamos temperatūros. Be to, žolę galite kloti ir vėlai rudenį, kai temperatūra jau yra nukritusi žemiau nei tinkama sėjai.
Pavėsiui atspari veja
Pamirškite tai! Nesvarbu, ką išgirstumėte, jokia veja nėra iš tiesų atspari pavėsiui. Bet kokiai žolei reikia saulės šviesos. Yra tik keletas žolės rūšių, turinčių platesnius lapus, kurios dėl to gali kiek geriau augti vietose, kur mažiau saulės šviesos. Tačiau esant didesniam pavėsiui, net ir tokia žolė patenkinamai neaugs. Labai pavėsingose vietose žolėje išplis samanos. Taigi kartojame – pamirškite apie „pavėsiui atsparias“ vejas, nepaisant to, kas rašoma ant pakuotės!
Pjovimo aukštis
Pasėjus naujas sėklas, žolę pjaukite tik tada, kai stiebeliai pasieks maždaug 8 cm. Nupjaukite juos iki 5 cm aukščio, o pjaunant trečią ar ketvirtą kartą, kai žolė jau tankesnė, galite palaipsniui mažinti iki 3 cm. Nebus jokios naudos, jei leisite žolei užaugti aukštai, o tada trumpai nupjausite. Stiebeliai visuomet turi būti tam tikro ilgio, kad vyktų fotosintezė, todėl geriau žolę pjauti po truputį ir dažnai, nei visą vienu kartu. Kiekvieną kartą pjaunant, svarbiausia patrumpinti stiebelius nuo pusės iki dviejų trečiųjų aukščio – iki 2,5−3 cm. Tik mažiau saulėtoje vietoje esanti veja gali būti šiek tiek ilgesnė ir stiebelių ilgis gali siekti iki 5 cm.
Pjovimo technika
Iš tiesų nėra tobulos pjovimo technikos. Šį klausimą iš dalies aptarėme, pateikdami informaciją apie pjovimo aukštį: mažiau ir dažniau paprastai yra geriau nei viską vienu kartu. Kiekvieną kartą pjaunant, keiskite pjovimo kryptį. Priešingu atveju, visuomet lenksite stiebelius viena kryptimi, o tada žolė greičiau paruduos. Jei paprastai pjaunate žolę į dešinę, pradėkite pakaitomis pjauti ir į kairę. Kartais reikėtų pjauti įstrižai, keičiant puses. Jei norite sukurti juostų raštą, būdingą stadionų vejoms, jums reikia žoliapjovės su volu gale. Volas priguldo žolę viena kryptimi ir pasirodo ryški, spindinti apatinė žolės lapelių pusė. Šią techniką galite naudoti kurdami vejoje kurti juostas, kvadratus ar ratus.
Piktžolių šalinimas
Čia galima naudoti įvairias technikas. Mažesnes piktžoles, pavyzdžiui, veronikas ar baltuosius dobilus, galima išravėti rankiniu skarifikatoriumi. Dažnai jį naudokite, kad augalai būtų dažnai pajudinami – tai neleis jiems augti ir jie nuvys. Didesniuose plotuose geriausia naudoti didesnį skarifikatorių. Kitas piktžoles (kiaulpienes ir saulutes) galima išrauti šaknų šalinimo įrankiu ar senu virtuviniu peiliu. Jei esate atkaklus, galite išravėti daugybę žolių iš savo sodo mechaninėmis priemonėmis. Jei piktžolės kelia itin daug rūpesčių, jas galima naikinti herbicidu. Jei visoje vejoje yra daug piktžolių, vadinasi piktžolės nustelbė žolės sėklas, nes joms buvo palankesnės sąlygos augti. Turite rimtą problemą su veja. Gali būti, kad dirvožemis yra pernelyg suslėgtas (jei auga gysločiai), riebus ir drėgnas (saulutės ir kiaulpienės), labai skurdus (baltieji dobilai) arba pernelyg rūgštus (samanos). Reikėtų tokius vejos plotus apskritai panaikinti, sukurti vejoms palankesnę dirvožemio struktūrą ir iš naujo užsėti visą plotą ar užkloti rulonine veja. Tačiau patariame pasikonsultuoti su vietiniu kraštovaizdžio specialistu, nes atidžiai neapžiūrėjus paviršiaus, sunku jį profesionaliai įvertinti. Patarimas: Nesirinkite bet kokio kraštovaizdžio specialisto, ypač kai kalbama apie sudėtingus atvejus ar didesnes vejas. Pasirinkite tokį, kuris turėtų daug vejų želdinimo patirties, pvz. golfo laukų specialistą, užuot pasirinkę tokį, kuris žino kaip statyti natūralaus akmens mūrą ar baseinus.
Pelėnai
Atsikračius įkyriųjų kurmių, jų vietą dažnai užima pelėnai. Pelėnai graužia viską sode, neaplenkdami daržovių, svogūnėlių ir net medžių šaknų. Nors šie gyvūnėliai ir labai mieli, vienintelė veiksminga priemonė – spąstai pelėnams. Jei norite, galite naudoti nemirtinus spąstus. Nesunku nustatyti, koks gyvūnas rausiasi jūsų sode. Kurmiai surausia plačius, ovalo formos pjūvio kurmiarausius (jie stumia žemę į šonus nuo kūno), o pelėnai surausia vertikalius ovalius kauburėlius (jie žemę stumia atgal už savo kūno).
Skarifikavimas
Skarifikavimas yra puikus dalykas, nes leidžia labai gerai išvalyti veją kartą, du ar tris kartus per metus. Pašalinus vejos veltinį, apatinę žolės dalį vėl pasiekia oras ir šviesa, ir stiebeliai tampa gyvybingesni. Trąšos vėl pasiekia šaknis, o ne maitina samanas ir puvimo bakterijas veltinyje. Ir tai tikrai padeda kovoti su piktžolėmis. Pirmą kartą skarifikuokite dabar, kovo mėnesį, antrą kartą – gegužės viduryje ar pabaigoje, o trečią kartą – rugsėjo pradžioje. Kiekvieną kartą skarifikuodami, kaip ir pjaudami, keiskite darbo kryptį ir kartas nuo karto dirbkite įstrižai, kaip aprašyta informacijoje apie geriausią pjovimo techniką. Po skarifikavimo pabarstykite kalkių ir trąšų, jei reikia, užsėkite tuščius plotus. Po skarifikavimo geriausia atlikti aeravimą.
