Vejos priežiūra, 1 dalis
Kovo mėnesį vejos įgyja ypatingą spindesį: Kai pagaliau prasikala pirmoji žalia žolė, šviežia žalia spalva praneša apie artėjantį pavasarį. Be to, kad šiuo metu ji tikrai traukia akį, daugeliu atvejų žolė taip pat iškelia kasmetinį klausimą: Ką geriausia daryti, kad veja gautų daug papildomos energijos?
Sulaukiame daug klausimų apie veją. Ačiū! Mes sugrupavome vejos klausimus ir atsakėme į juos čia, šiame straipsnyje. Informaciją susisteminome pagal raktinius žodžius. Tiesiog slinkite per geras dvi dešimtis raktinių žodžių, kad rastumėte savo GARDENA sodo eksperto patarimą - ir mėgaukitės fantastišku vejos sezonu!
Šiandien straipsnyje pateikiami atsakymai į klausimus nuo aeravimo iki samanų vejoje. 2 straipsnio dalyje rasite informacijos apie vejos tipus, velėną, piktžolių šalinimą ir skarifikavimą.
Aeravimas
Taip, toks terminas iš tiesų egzistuoja ir mes mielai jį jums paaiškinsime! Jis susijęs su žolės šaknų vėdinimu. Vejos dažnai auga dirvožemyje, kuris yra nepakankamai smėlingas, todėl šaknis pasiekia per mažai oro, o šaknys turi kvėpuoti. Toks dirvožemis yra pernelyg rišlus ir jame auga skurdi žolė. Čia gali padėti aeravimas – oro įleidimas. Specialiais sodininkystės ir kraštovaizdžio dizaino prietaisais žolėje pribadoma skylių. Jos užpildomos rupiu smėliu, kad netaptų dumblinos. Taip geriau nuteka paviršinis vanduo ir žolės šaknys gauna daugiau oro, todėl žolė geriau auga. Mažas vejas prie namų ar problemines vietas (pvz.. kur dirvožemis yra ypač molingas ir (arba) užsistovi vanduo), žolę galima aeruoti rankine šakute.
Skruzdėlės
Mes suprantame, kad jos Jus erzina! Jos paprastai apsigyvena prie takų plytelių ar akmens plokščių vejose; vejos viduryje jos veisiasi rečiau. Jos negadina pačios vejos, bet išrausia krūveles smėlio. Su skruzdėmis galima kovoti cheminėmis priemonėmis nuo skruzdžių arba sausu oru mažesniuose plotuose pabarsčius sodos. Nepamirškite, kad didžiųjų miško skruzdžių naikinti negalima, nes jos yra saugoma rūšis. Jų yra vietovėse netoli miškų.
Kaip palengvinti darbą
Jei ketinate užsėti veją, nenaudokite pirmų pasitakiusių sėklų. Dabar yra laiką taupančių sėklų mišinių, kurie auga žemesni ir maždaug trečdaliu lėčiau. Tai reiškia, kad reikia mažiau pjauti ir būna mažiau žolės likučių, kuriuos reikia sutvarkyti.
Atviri žemės plotai aplink medžius
Ginčytinas klausimas. Kai kurie iš mūsų nemėgsta vejose sodinti medžių, nes erzina nubyrėję žiedai ir lapai, o juos nuo vejų reikia nurinkti greičiau nei iš lysvių, kad nebūtų pakenkta žolei. Taip pat nepatinka pjauti žolę aplink juos. Kam pasidaryti daugiau vejos kraštų, kuriuos reikia prižiūrėti? Tačiau jei jūsų vejoje jau yra medžių, tikrai reikėtų palikti atviros žemės plotą aplink medį, kad jo šaknys gautų pakankamai oro. Ypač molinguose dirvožemiuose, šaknys yra linkusios iškilti į paviršių. Tai reiškia, kad senesnių medžių šaknis nuolat užkliudys žoliapjovė. Jei žolė eina iki pat kamieno, taip pat lengvai žoliapjovė gali atsitrenkti į jį ir pažeisti žievę. Taigi atviri žemės plotai turi dvi funkcijas: jie sukuria apsauginę zoną nuo žoliapjovių ir kitų pjovimo įrankių ir saugo šaknis. Tačiau tai neduos jokios naudos, jei mulčią suspausite taip stipriai, kad šaknys negalėtų kvėpuoti! Geriau jį palikti purų ir kartas nuo karto išpurenti.
Gėlių vejos
Kai kurios gėlės, pavyzdžiui, veronikos, baltieji dobilai ir saulutės, išplinta vejoje mums to visai nenorint ir yra tiesiog toleruojamos. Tačiau tie sodininkai, kurie patys nusprendžia rinktis gėlių pievos sėklas, turi suprasti, kad tai stipriai apriboja vejos panaudojimą. Gėlių vejomis negalima nuolat vaikščioti. Sėjimui galima naudoti plačiai parduodamus sėklų mišinius. Juose yra daug įvairių žolių ir žolelių rūšių, įskaitant rugiagėles ir aguonas (kurios neilgai gyvena) ir gėles, kurios gali įsikurti ilgesniam laikui ir klestėti. Tikra tiesa, kad gėlių vejas reikia rečiau pjauti. Visiškai pakanka nupjauti dukart per metus (kartą birželį ir dar kartą spalį). Tačiau pjaunant tokias vejas tenka tvarkytis su dideliu kiekiu žolės ir prireikia naudoti dalgį, motorinį dalgį ar žoliapjovę su pjovimo juosta, nes įprasta, nedidelė žoliapjovė nesusitvarko su tokiu darbu. Kai kurie sodininkai gėlių vejas pjauna tik kartą – rugsėjo mėnesį. Jie palaukia, kol dauguma gėlių rūšių subrandina sėklas, o pjaunant birželio mėnesį taip nebūna.
Kalkės
Žmonės dažnai pamiršta kalkinti savo vejas. Tačiau jei dirvožemis yra pernelyg rūgštus, vejų žolė dažniausiai auga prasčiau, pavyzdžiui, eraičinai. Idealus pH vejoms yra šiek tiek rūgštinis – nuo 5,5 iki 6,5. Norint išlaikyti kalkių lygį, pakanka 50−60 g žemės ūkio kalkių kvadratiniam metrui per metus. Smėlingiems dirvožemiams paprastai kalkių reikia dažniau nei molingiems, kurie geriau suriša kalkes. Jei galite nustatyti savo vejos pH naudojant dirvožemio zondą, norėdami padidinti pH vertę 0,5 punkto, išbarstykite 60 gramų kalkių kvadratiniam metrui. Pavyzdžiui: išmatavote, kad pH yra 4 ir norite vertę padidinti iki 6. Jums reikia 4 x 60 g kalkių kvadratiniam metrui, t. y. apie 240 g. 25 kg maišo pakanka maždaug 100 kvadratinių metrų vejos.
Kompostavimas
Kai suverčiate žolės nuopjovas į komposto krūvą, ji dažnai ima smirdėti. Taip nutinka jei nupjautus likučius ant komposto sukraunate storais sluoksniais. Norėdami išvengti smarvės, žolės nuopjovas klokite plonais sluoksniais iki 10 cm storio. Tada klokite labai sausų kompostavimo augalų sluoksnį (pvz. rudenį nupjautų sausų stiebų ar plonų medžių šakelių). Taip sausi, daug anglies turintys kompostavimo augalai susimaišo su drėgnais, daug azoto turinčiais augalais, ir susidaro geriausios įmanomos sąlygos pūti. Ypač jei kompostavimo medžiagos yra suklotos sluoksniais, kaip nurodyta, ir gerai vėdinasi. Anaerobinės sąlygos nesusidaro, t. y. nesusidaro dvokiančios dujos ir nemalonus kvapas.
Mulčiuojančios vejapjovės
Taip, jos palengvina vejos pjovimą, nes susmulkina nuopjovas taip, kad jos subyra tarp žolės stiebelių ant žemės ir ten supūva, suteikdamos vejai papildomų maistinių medžiagų. Tačiau tam būtinas geras vejos pagrindas ir sveika, gerai patręšta žolė. Mulčiavimas nėra toks veiksmingas su probleminiu dirvožemiu (pernelyg suslėgtu ar per drėgnu). Tokiais atvejais nuopjovos užsilieka tarp žolės stiebelių pernelyg ilgai ir sudaro sluoksnį, trukdantį trąšoms tekėti, uždengia stiebeliams šviesą ir paskatina samanų augimą. Taigi, naudokite savo mulčiuojančią žoliapjovę, bet ir bent kartą (o jei reikia ir dažniau) panaudokite skarifikatorių.
Naujų sėklų sėjimas
Naujų sėklų nesėkite tol, kol dirvožemio temperatūra pasieks maždaug 14 laipsnių. Tada sėklos greičiau sudygs ir jauni augalėliai greičiau augs. Priklausomai nuo naudojamų sėklų, kvadratiniam metrui pakanka nuo 30 iki 40 g. Jei esate nelabai patyrę tręšėjai ir negalite pasikliauti, kad tolygiai paskirstysite sėklas, naudokite trąšų barstytuvą, kurį taip pat galima nustatyti, kad sėjimas būtų tolygus. Nepamirškite privoluoti sėklų! Jei dėl labai sauso oro norite ar reikia palaistyti sėklas per 14 dienų, kol jos dar nėra sudygusios, darykite tai labai atsargiai, kad nenuplautumėte sėklų nuo paviršiaus, ypač nuokalnėse. Žmonės dažnai klausia, kada geriausia pjauti pirmą kartą. Palaukite tris-keturias savaites ir tada pjaukite tik tuo atveju, jei veja pasidengia žalia spalva, o stiebeliai yra maždaug aštuonių centimetrų ilgio. Nupjaukite juos iki penkių centimetrų ilgio. Pjaunant žolę trečią ar ketvirtą kartą, kai ji jau yra tankesnė, palaipsniui aukštį galima mažinti iki trijų centimetrų.
