Dėmių ant vejos priežastys

Trąšos ir (arba) chemikalai

Jei ant vejos turite dėmių, tai nebūtinai grybelis. Taip gali nutikti ir dėl netinkamai naudojamų trąšų ar kitų cheminių medžiagų.
Dėl netolygiai panaudotų trąšų ant vejos gali padaugėti dėmių. Tai parodo įvairūs žali atspalviai. Vidurdienio saulė gali būti dar vienas geltonų dėmių atsiradimo veiksnys. Jei trąšos nebuvo gerai išplautos žemėje, jos nudegins veją.

Galbūt užpildę barstytuvą netyčia išpylėte šiek tiek trąšų ir nepakankamai jas pašalinote? Toje vietoje taip pat gali atsirasti rudų dėmių - žolė žūsta dėl trąšų perdozavimo. Lygiai taip pat tokį pat poveikį gali sukelti ir cheminės medžiagos, pavyzdžiui, variklio alyva ar benzinas. Užtenka vos vieno lašo, kad pakenktumėte jautriam dirvožemiui. Todėl visada turėtumėte įsitikinti, kad stovite ant tvirto, nelaidaus grunto, ir stengtis nieko neišpilti. Cheminės medžiagos kenkia ne tik jūsų vejai, bet ir visai aplinkai.
Jei jūsų dėmių priežastis yra čia paminėtas punktas, plikas vietas galite lengvai sutvarkyti iš naujo pasėdami žolę.

Grybelinis užkrėtimas

Dėl grybelių taip pat gali atsirasti įvairių spalvų dėmių - geltonų, rudų arba baltų. Jie ypač plinta, kai veją kankina šaltis, karštis, stresas ir ilgai trunkantis drėgnas oras. Be tikslios analizės dažnai galite tik spėlioti, su kokiu grybeliu reikia kovoti. Tačiau yra keletas bendrų taisyklių:
- pilkos/baltos dėmės: Rausvasis sniego pelėsis (Microdochium nivale), miltligė (Blumeria graminis)
- geltonos dėmės: Dolerinė dėmė (Sclerotinia homoeocarpa), grambuolys (Ophiobolus graminis)
- rudos dėmės: Raudonasis siūlas (Laetisaria fuciformis) 

Išdžiūvimas

Jei sausringais vasaros mėnesiais veja per mažai laistoma, atskiros vietos ar net ištisi plotai gali sunykti. Tokiu atveju kitą sezoną veją reikės atsėti iš naujo, nes žolė pati negali atsinaujinti.