Kenkėjams – prasti laikai

Įvairi lapinių amarų daroma žala

Lapiniai amarai iš esmės pakenkia jauniems augalams, išsiurbdami ląstelių syvus. Tačiau tuo pat metu jie išleidžia nuodus, nuo kurių lapai susiraito. Iš lapų susidarius „nameliams“, kurie dažnai matomi šakų galuose, paukščiams sunkiau pasiekti juose esančius amarus, ir išlieka bent viena jų pora, palaikanti rūšies dauginimąsi.

Lapiniai amarai susilpnina augalą, siurbdami jo syvus, o susiraičius šakų galams, šakos deformuojasi. Dekoratyviniuose ir vaismedžių soduose tai tikrai nepageidautina, nes itin svarbu, kad medžiai būtų tinkamai susiformavę tiek dėl estetinių priežasčių, tiek dėl vaisių derliaus.

Lapiniai amarai taip pat pridaro bėdos, jei su jų seilėmis ant augalų patenka kenksmingi virusai. Dėl to žala gali labai išplisti, ypač vaisių oranžerijose ar profesionaliuose rožynuose.

Lapiniai amarai ir "išmestamas maistas"

Lapinių amarų išskiriamas lipčius taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Kadangi lapiniai amarai dauginasi labai greitai, ypač palankiomis sąlygomis, jiems labiausiai reikia baltymų.

Jie juos gauna iš augalų syvų ir išskiria angliavandenius (cukrų) lipčiaus forma. Tai tikrai nuostabu, nes augalai − pagrindiniai angliavandenių gamintojai, ir visi gyvūnai, taip pat ir mes, žmonės, naudoja angliavandenius kaip maistinę medžiagą baltymams savo organizme gaminti. Todėl mes valgome augalus, tačiau lapiniai amarai didžiąją jų dalį išmeta!

Lipčių maistui naudoja skruzdės (ir musės). Taigi skruzdės su lapiniais amarais elgiasi panašiai kaip mes su karvėmis: jos „melžia“ lipčių iš lapinių amarų. Tam tikslui skruzdės sąmoningai išdėlioja lapinius amarus ant augalų, paskleisdamos juos po sodą, rūpinasi jais ir netgi juos gina.

Jei skruzdės nesuėda lipčiaus, jis pasklinda ant amarų gyvenamų lapų ir ten paplinta suodinasis pelėsis, mintantis lipčiumi.

Todėl dažnai amarus ant augalų pastebime vėlai, kai ant lapų ima matytis juodo pelėsio pėdsakai.

Lapiniai amarai - nepaprastai vaisingi

Prieš sužinant kaip išnaikinti lapinius amarus, trumpai žvilgtelėkime į jų stulbinantį ir nepaprastą gyvenimo ciklą. Lapiniai amarai žiemą praleidžia kaip kiaušinėliai, todėl komercinės vaisių bendrovės su jais kovoja būtent šiuo metu. Vadinamoji motinėlė išsirita iš kiaušinėlio ir ima daugintis nelytiniu būdu! Taip atsiranda lapų amarų patelės, paprastai be sparnų, tačiau kai kurios turi sparnus ir gali lengviau persikelti ant kito augalo ir taip užtikrinti spartesnį šių gyvių plitimą gamtoje, dirbamoje žemėje, miškuose ir soduose. Šios patelės taip pat dauginasi nelytiniu būdu. Tik rudeniop šie išimtinai moteriški gyvūnai ima vesti amarų patinus – taip pat nelytiniu būdu. Amarai susiporuoja ir pasikeitus amarų lytinei kartai, paskutinės tų metų patelių kartos padėti kiaušinėliai leidžia amarams vėl išplisti kitais metais.

Per vasarą pasikeičia iki 50 lapinių amarų kartų, o kiekviena patelė per dieną gali atsivesti iki šešių jaunų amarų, taigi viena motinėlė gali paskleisti apie 1027 amarus per metus – būtent todėl amarų skaičiai yra begaliniai. Tačiau vienas lapinis amaras gyvena tik penkias−šešias dienas. Kai pagalvojame, kiek jaunų paukščiukų, skruzdžių, auksaakių, gumbauodžių, žiedmusių ir vyčinių vabzdžių lervų išauga maitindamiesi lapiniais amarais, savaime suprantama, kad amarai turi daugintis itin sparčiai, kad išliktų kaip rūšis. Taip pat akivaizdu kodėl šiauriniame pusrutulyje apie 450 lapinių amarų rūšių yra tarp pagrindinių žemės ūkio, miškininkystės ir sodininkystės kenkėjų.

Ką daryti su lapiniais amarais?

Pažvelgus į lapinių amarų biologiją paaiškėja, kad sode išnaikinti visus amarus iki paskutiniojo − bergždžias darbas. Dingus paskutiniam amarui, iš kur nors būtinai atskris kitas, arba jį atneš skruzdės.

Su lapiniais amarais kovokite, neleisdami patekti jiems ant augalų, kur tai įmanoma. Šiltnamių ir oranžerijų vėdinimo angas galima pridengti marle – tai užtikrins gerą vėdinimą, bet neleis vidun patekti amarams. Tą patį principą taikykite ir daržovių lysvėms – pridenkite jas vilna. Vilna ne tik sukuria augimą skatinantį mikroklimatą, bet ir veiksmingai saugo nuo amarų.

Kai kurios sodų augalų rūšys yra netgi atsparios amarams, pavyzdžiui, tam tikros salotos. Galite pasirinkti auginti šias rūšis. Tarp jų yra šios atmainos, pateiktos pagal salotų rūšį (šaltinis: Bavarijos Valstybinis vynuogių auginimo ir sodininkystės institutas, Feitshechheimas).

• Gūžinės salotos: "Casanova", "Fiorella", "Irina", "Jiska", "Osaka", "Estelle"
• Ledkalnio salotos: "Barcelona", "Bennie", "Fortunas"
• Mini ledkalnio salotos: 'Minas'
• Garbanotosios salotos: 'Sirmai', 'Smile'
• Gūžinės salotos: 'Leny'
• Lollo Bionda: "Barmenas", "Lorenzo"
• Lollo Rossa: "Solsun"
• Garbanotoji trūkažolė: "Bentley"

Kalbant apie avietes, kurias taip pat labai mėgsta lapiniai amarai, galite rinktis tokias rūšis, kurios nors ir nėra atsparios amarams, bet mažiau patrauklios jiems. Pavyzdžiui, sena rūšis „Schönemann“ nuo lapinių amarų kenčia daug dažniau nei naujosios rūšys „Rumiloba“ ir „Autumn Bliss“.

Kaip veiksmingai kovoti su lapiniais amarais? Be prevencinių priemonių, su lapiniais amarais galima kovoti tiesiogiai, naudojant įvairius cheminius mišinius. Svarbu mišinius rinktis atsižvelgiant į tai, ar jie nekenkia naudingiesiems vabzdžiams, ir į būtiną karencijos laikotarpį, ypač jei augalus ketinate valgyti. Karencijos laikotarpis – laiko tarpas, kurį reikia išlaukti po augalų apdorojimo amarų naikinimo priemonėmis, kol galima naudoti apdorotą augalą maistui, nesukeliant pavojaus sveikatai. Šią informaciją rasite mišinio vartojimo instrukcijų lapelyje. Naudojant natūralias sudėtines dalis (pvz. kalio muilą ar natūralius aliejus), kaip pavyzdžiui, „Neudorff“ gaminamuose pesticiduose „Neudosan“, „Spruzit“, „Raptol“ ir kt., karencijos laikotarpis gali būti trumpas arba jo visai nebūti. Daugiau informacijos galite gauti iš specializuotų pesticidų tiekėjų.

Senelio gudrybės – šiais laikais ne visos yra tinkamos!

Ankstesniais laikais, kai rūkymas vis dar buvo plačiai paplitęs, senelis paimdavo nuorūką ir įmesdavo ją nakčiai į vandenį. Susidariusį skystį dar praskiesdavo vandeniu ir paskleisdavo ant lapų, kad nesiveistų amarai. Tačiau kadangi nikotinas yra veiksmingas nervų ir širdies nuodas, Vokietijos pesticidų įstatymas nebeleidžia naudoti šio senelio metodo, kuris ir taip būdavo naudojamas tik dekoratyviniams augalams, o ne tiems, kurie bus valgomi.

Tačiau iš senelio vis dar galime pasimokyti kaip paskatinti naudingųjų vabzdžių veisimąsi. Tai reiškia ir paukščių pritraukimą, įrengiant inkilus (pvz. zylėms) ar neliečiant esamų lizdų (pvz. raudonuodegių). Netgi žvirbliai, su kuriais senelis nenoriai taikstydavosi, nes buvo manoma, kad jie daro žalą jauniems augalams, noriai lesa lapinius amarus perėjimo ir veisimosi laikotarpiu.

Naudingųjų gyvūnų pritraukimas apima ir naudinguosius vabzdžius. Žiedmuses pritrauksite, pasodinę saulučių. Šie vabzdžiai minta saulučių žiedadulkėmis ir deda kiaušinėlius šalia lapinių amarų; išsiritusios žiedmusių lervos suėda amarus. Be žiedmusių dar naudingos boružės, auksaakės, gumbauodžiai ir vyčiniai vabzdžiai.

Protingi deriniai

Protingas priemonių derinys, iš pradžių taikant prevencines, o po to, jei reikia, gydomąsias priemones kovai su lapiniais amarais, leidžia susidoroti su šiais vabzdžiais, net jei jie ir labiau paplinta.

O dėl keleto amarų, kurie pasilieka sode, nepaisant šių priemonių, šmaikšti liaudis sako, kad dabar yra dvi priežastys pagardinti šviežias sodo salotas saujele krapų: pirma, jos tampa skanesnės, ir antra – tarp krapų nepastebėsite salotose galimai pasislėpusių amarų...